Waves (2019)
- A.
- Jan 30, 2020
- 2 min read
Gyvenimas - tarytum didžiulis vandens telkinys. Vandenynas, jei galima. Su savo nuosava ekosistema. Nepavaldus. Nepaklūstantis. Sykiais ramus, tarsi veidrodiniu paviršiumi. Sykiais vėjuotas, audrų taršomas, lūžtančiomis, negailestingomis bangomis užliejantis. Kartais vanduo šiltas, maloniai glostantis, kartais - šaltas, stingdantis, baudžiantis. Toks yra ir „Waves”. Ir ne veltui šitaip pavadintas. Pradžioje ramus, lėtai sava vaga tekantis, ir staiga, pamažu debesimis besitraukiantis, galų gale, audra užplūstantis. Tačiau po audros, visuomet grįžta saulė. „Waves” yra potvynis. Emocinio katarsio uraganas. Jis, tarsi vanduo įsiskverbia į giliausias sielos ertmes. Jis paliečia. Skandina. Kartu - moko plaukti. Tai filmas apie žmonių tarpusavio santykius. Tai filmas apie gyvenimą. Trumpą ir trapų, tačiau kartu kupiną džiaugsmo ir meilės. Ne, filmas ne moralizuoja, gyventi nemokina. „Waves” yra stiprus tiek, kiek patys iš jo išsinešite. Vieniems tai gali būti dvi ilgos valandos, sugaištos žiūrint galimai nuobodų filmą, kitiems - gyvenimą keičianti patirtis. Taip, „Waves” yra patirtis. „Waves” privaloma pajusti. Išgyventi. Žiūrėti negalima. Neįmanoma. Poetiškai pridūmijau apie filmą, tarytum vandenyną. Ciklą. Audros ir ramybės. Tačiau, būtent tokia yra ir paties filmo struktūra. Tarsi vandenynas prieš audrą, kuriai praūžus stoja tyla, ramybė. Tarytum kylančios ir vėlei atslūgstančios bangos. Graži metafora. Ir išpildyta - nepriekaištingai. O jei jau kalbant apie išpildymą, „Waves” yra tarytum du atskiri filmai. Vieną jų pasakoja scenarijus, kitą kinematografija, šviesos, spalvos. Paminėti verta, jog kamera - tarsi tos pačios bangos. Nuolatos juda, sustoja retsykiais. Šviesos kuria nuotaiką, ypatingai spalvomis. Tai tarytum dar viena metafora. Tarytum dangus. Pradžioje ryškus, palaipsniui temstantis, galų gale - grėsmingas. Audrai praūžus - šviesus, blyškus. Tai vizualinis naratyvas. Filme yra scena, kurios metu vaizdo matmenys (aspect ratio) pasikeičia. Ir ne, čionai ne nevykęs triukas, ar operatoriaus klaidos. Visa tai turi tikslą, kuris tarnauja pasakojimui. Kitaip tariant - jeigu „Waves” žiūrėtumėme išjungę garsą, patirtis, ko gero liktų tokia pati. Tai yra stiprios kino kalbos pavyzdys. Pasakojimas pastatytas ne vien žodžiais.
Comments