Loving Vincent (2017)

---

---

Vat šitaip. Tiesiog. “Loving Vincent” yra filmas, kurį turi pažiūrėti kiekviena save gerbianti intelektuali beždžionė. Ir tai gali būti filmas, kurį vos pažiūrėję, norėsit pažiūrėti dar kartą. Išsyk. Nes pirmą kartą tiesiog būsit apšalę nuo to, koks tai vizualinis saldainis. Masterpysas. Ir aš nė kiek neperdedu. Kiekvienas kadras yra vertas atskiros vietos galerijoje. Ypatingai skanūs yra prisiminimų fragmentai. Pilki, tikrąja tos spalvos prasme, ir tokie, tarsi išmirkyti melancholijoje.

Kai žiūrėsite antrą sykį, jau pamažėl bus galima narplioti istoriją. Meluoju. Narplioti nereikės. Jinai pamažu, tarytai gėlė, atsiskleis pati ir įdomu yra tai, jog ji paremta vėliausiais Van Gogho biografų atradimais, todėl kai sekantį kartą, jūsų smegenys skęs pigiame vyne - turėsite ką papasakoti draugams.

Vat štai toks tas “Loving Vincent”. Užburiantis. Magiškas. Sakyčiau - privalomas. Jeigu ne kaip meno kūrinys, tuomet kaip... na, meno kūrinys.