Just Mercy (2019)

---

---

Apie tai, kas yra rasismas aš jau nebekalbėsiu. Visi tai puikiai žinome ir suvokiame. Tą suvokia ir filmo autoriai. Apsišarvoję „paremta tikrais įvykiais” skydu, jie mėgina atkreipti visuomenės, tiksliau, kino entuziastų dėmesį į rasizmo tausėsaugoje problemą. Į abejingumą. Jie stato filmą apie žmones. Mėgina nešti žinią, jog mes visi tokie esame. Jog mes lygūs, nepaisant mūsų rasės, odos spalvos, prigimties, socialinio statuso. Ar bent turėtume būti. Jei ne vieni prieš kitus, tad bent prieš teisingumą. Norint kalbėti toliau, būtina paminėti filmo siužetą. Jis piešia advokato Bryano Stevensono portretą, kuris savo gyvenimą paskyrė kovai prieš neteisingai mirties bausme nuteistus asmenis. Neteisingai, turiu omeny, jog nesvarbu ar esi kaltas - mirsi už tai, nes kažkam nepatiko, kad esi juodaodis. Ir aš pasikartosiu. Tai filmas apie žmones, tik tų žmonių šičia nėra. Turiu omeny tai, jog visi personažai vienaplaniai, nykūs ir su jais užmegzti ryšio aš nesugebėjau. Kitais žodžiais, aš suvokiu kas, kaip, kodėl, už ką... man tiesiog nerūpi. Tai vadovėlinis kinas. Straipsnis laikraštyje, kurį perskaitysiu ir užmiršiu. Taip, filmo mintis graži, teisinga, reikalinga. Labai reikalinga. Tai teisingas filmas, tačiau pastatytas komandos, kuriai kol kas per anksti imtis tokių sudėtingų temų.